Stokholmo priemiestyje, buvusiame pramoniniame Sicklos rajone, virš statybvietės sukiojasi ryškiai geltonas kranas. Tačiau jis gabena ne betoną, o milžiniškas medines plokštes – tai ženklas, kad miestas žengia nauju, tvariu keliu.
Tai – „Stockholm Wood City“, didžiausias pasaulyje medinių pastatų projektas, kurį įgyvendina nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Atrium Ljungberg“. Pradėtas statyti anksčiau nei planuota, projektas iki 2027 metų turėtų pasiūlyti 2000 būstų. Dauguma jų bus statomi iš CLT (kryžmai klijuotos medienos) – medžiagos, kuri savo tvirtumu beveik prilygsta plienui ar betonui.

Kodėl verta rinktis medieną?
2020 m. Aalto universiteto ir Suomijos aplinkos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad jei 80 % naujų pastatų Europoje būtų statomi iš medienos, statybų sektoriaus emisijos galėtų sumažėti perpus. Mediena sugeria CO2, yra lengvai perdirbama ir kuria mažesnį aplinkos pėdsaką nei tradicinės statybinės medžiagos.
Pasak projekto plėtros vadovo Håkan Hyllengren, šis projektas nėra tik apie statybas – tai kvietimas miestui gyventi arčiau gamtos: „Tai istorija apie tai, kaip kurti gyvybingą, žalią miestą – tvarų, patogų ir įkvepiantį“.

Pasaulinis reiškinys
Dideli medienos statybų projektai sparčiai populiarėja visame pasaulyje: Singapūre atidarytas medinis universiteto miestelis, Sietle – aštuonių aukštų daugiabutis skirtas socialiai remtiniems gyventojams, o Sidnėjuje statomas didžiulis medinis verslo centras. Tačiau Skandinavija – su savo senomis medinių pastatų tradicijomis ir giliais aplinkosaugos principais – pirmauja šiame pokytyje.
Pavyzdžiui, Norvegijoje iš medienos pastatytas Mjøstårnet – trečias pagal aukštį pastatas šalyje. Helsinkyje jau veikia nedidelis medinis rajonas, o Švedijoje, Skellefteå mieste, iškilo aukščiausias medinis viešbutis. Šios šalys aktyviai remia medienos naudojimą viešajame sektoriuje, o valstybės taikomos subsidijos dar labiau skatina šią tendenciją.

Ekologija, ekonomika ir kasdienybė
Apie 70 % Švedijos teritorijos dengia miškai, o nuo 1903 m. galioja privalomas miškų atsodinimo įstatymas. „Medienos mums netrūksta – jos turime daugiau nei prieš šimtmetį“, – sako H. Hyllengren.
Statant iš CLT, procesas tampa paprastesnis ir greitesnis – nereikia sunkios technikos ar ilgo laiko darbams atlikti, todėl taupomas laikas ir darbo kaštai. Nors pati medžiaga apie 10 % brangesnė už plieną ar betoną, galutinis projektas dažnai atsiperka greičiau – greičiau įrengiamos patalpos, greičiau įsikelia nuomininkai.
Be to, tokie pastatai reikalauja mažiau energijos, skleidžia mažiau triukšmo, yra lengvesni ir šviesesni – tai palankiai vertina tiek statybininkai, tiek būsimi gyventojai.
„Stockholm Wood City“ kuriamas ne tik kaip gyvenamasis rajonas. Čia suplanuota mokykla, biurai, viešosios erdvės, sodai ant stogų su saulės moduliais, parkai, dviračių saugyklos, net bitynas. Visa tai – ne tik estetikos, bet ir tvarumo elementai, skirti pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

Medis kaip gyvenimo elementas
Skandinavijos šalyse vis plačiau suvokiama, kad medis – ne tik statybinė medžiaga, bet ir dalis gyvenimo filosofijos. Čia svarbu ne tik pastatyti, bet ir kurti erdves, kurios gerina savijautą, skatina bendruomeniškumą ir rūpinasi planeta.
Be ekologijos, greitesnio statybų proceso ar ekonomiškai palankesnių sprendimų, vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į psichologinį bei emocinį žmonių santykį su mediena. Tyrimai rodo, kad medinės erdvės gali turėti teigiamos įtakos žmogaus savijautai – mažinti stresą, gerinti nuotaiką ir net skatinti kūrybiškumą. Aalto universiteto tvarios statybos tyrėjas Ali Amiri sako, kad žmonės, lankęsi mediniuose pastatuose, dažnai apibūdina patirtį kaip „gyvenimą gamtoje“. Tokios asociacijos – su šiluma, natūralumu, jaukumu – kuria stipresnį emocinį ryšį su aplinka. Nors kol kas tyrimų šioje srityje dar nedaug, kai kuriose Skandinavijos šalyse jau planuojami ilgalaikiai tyrimai apie jaunuolių savijautą gyvenant mediniuose studentų miesteliuose. Tokia kryptis rodo, kad tvarūs sprendimai gali būti ne tik naudingi aplinkai, bet ir tiesiogiai prisidėti prie žmonių gerovės.

Būsimo ekologiško rajono maketas, kuris statomas iš inžinerinės medienos ir šiuo metu vadinamas „Stockholm Wood City“. Projektą vysto plėtotojas „Atrium Ljungberg AB“ Sickloje, Stokholmo priemiestyje.
Erika Gerdemark / Bloomberg — Getty Images