Sparčiai kintant urbanistinei aplinkai ir stiprėjant klimato kaitos iššūkiams, vis daugiau dėmesio skiriama ne
naujų pastatų statybai, o esamų atnaujinimui. Renovacija tampa ne tik praktišku, bet ir strategiškai tvariu
pasirinkimu, padedančiu mažinti poveikį aplinkai, gerinti gyvenimo kokybę ir taupyti išteklius.
Didelė dalis pastatų Lietuvoje buvo statyti XX amžiuje, dažnai neatsižvelgiant į energinį efektyvumą ar
šiuolaikinius komforto standartus. Šiandien daugybė jų yra energetiškai neefektyvūs – prarandantys šilumą, su
prastu mikroklimatu ar net nesaugūs konstrukciškai. Renovacijos tikslas – šiuos pastatus prikelti naujam
gyvenimui, įdiegiant šiuolaikines inžinerines sistemas, pagerinant šilumos izoliaciją, atnaujinant fasadus ir kitus
esminius elementus.

Pagrindinis renovacijos privalumas – energinis efektyvumas. Atnaujinti pastatai sunaudoja kur kas mažiau
šilumos energijos, o tai reiškia mažesnes sąskaitas gyventojams ir mažesnį CO₂ pėdsaką. Statybų sektorius yra
vienas pagrindinių teršėjų pasaulyje, tad kiekvienas renovuotas daugiabutis ar viešasis pastatas – tai žingsnis link
klimato neutralumo.

Svarbu paminėti, kad renovacija dažnai yra pigesnis sprendimas nei nauja statyba. Kadangi dauguma
konstrukcijų jau yra pastatytos, sutaupoma ne tik statybos laiko ir medžiagų, bet ir žemės išteklių. Tuo pačiu
išvengiama ilgo projektavimo, leidimų derinimo ir komunikacijų tiesimo etapų. Tai itin aktualu tankiai
urbanizuotose teritorijose, kur naujiems projektams tiesiog nebelieka vietos.
Tvarumas renovacijoje atsiskleidžia ir per žiedinės ekonomikos principus. Užuot griovus seną ir statant naują –
investuojama į tai, kas jau sukurta. Tai ne tik tausojantis, bet ir atsakingas požiūris į miestų vystymą, kai
kiekvienas pastatas vertinamas kaip vertingas resursas, o ne atgyvenęs objektas.

Žinoma, renovacijos procesas nėra paprastas – jis reikalauja išsamios techninės analizės, kruopštaus planavimo
ir bendradarbiavimo tarp savininkų, architektų ir rangovų. Tačiau šiandien jau turime daug sėkmingų pavyzdžių,
kaip iš pažiūros pasenę daugiabučiai tampa moderniais, patogiais ir šiuolaikiškai atrodančiais būstais.
Puikus šios tendencijos pavyzdys – Druskininkuose duris atveriantis „Nemunas by Citus“ modernus apartamentų
ir aparthotelio kompleksas. Tai projektas, kuris ne tik atnaujino sovietmečiu statytą sanatoriją, bet ir suteikė jai
visiškai naują, šiuolaikišką funkciją. Užuot griovus pastatą, buvo pasirinktas tvarus sprendimas – jį renovuoti,
pritaikyti šiandienos poreikiams ir taip išsaugoti dalį miesto istorijos, kartu gerinant vietos infrastruktūrą bei
urbanistinį vaizdą.

„Nemunas by Citus“ – tai ne tik investicija į nekilnojamąjį turtą, bet ir aiški žinutė apie tvarumo svarbą
šiandieninėje architektūroje. Projekto metu panaudotos energiją taupančios inžinerinės sistemos, atnaujinta
šilumos izoliacija, o vidaus erdvės pritaikytos šiuolaikinio gyventojo ir turisto poreikiams. Be to, išsaugoti esami
konstrukciniai elementai leido sumažinti statybinių atliekų kiekį ir sunaudoti mažiau naujų žaliavų – tai puikiai
atspindi žiedinės ekonomikos principus.

Tokie projektai rodo, kad inovatyvi renovacija gali būti ne mažiau vertinga nei nauja statyba – tiek estetine, tiek
funkcine, tiek aplinkosaugine prasme. Tai būdas miestams augti neplečiant užstatymo ploto, o išnaudojant jau
esamą infrastruktūrą ir pastatų fondą. Druskininkų atvejis ypač svarbus ir dėl to, kad miestas orientuojasi į tvarią
turizmo plėtrą.

Renovacija tampa būtinybe, o ne vien pasirinkimu. Tai sprendimas, leidžiantis tausoti gamtinius išteklius,
mažinti emisijas, atgaivinti miestų centrus ir pasiūlyti šiuolaikišką gyvenimo ar poilsio kokybę. Tokių projektų

kaip „Nemunas by Citus“ pavyzdys įkvepia ieškoti tvarių alternatyvų statybų sektoriuje, kur kiekvienas
atnaujintas pastatas tampa žingsniu arčiau atsakingesnės ir aplinkai draugiškesnės ateities.